<

LiMA žiniasklaidoje

 

Justinas Jautžemis: kuo mokslinė fantastika susijusi su rinkodara?

Data: 2019 m. balandžio 01 d.

Mokslinė fantastika visą laiką labai gerai nuspėjo, kas vyks ateityje, sako įmonės „Hungry Scout“ partneris ir strategas Justinas Jautžemis. Jo teigimu, kompanijos turėtų numatyti ne tik tai, ką darys šiandien ar kitą dieną, joms reikia planuoti bent 10 metų į priekį. Kodėl? Tai padės išsiskirti, žengti į priekį ir nesikartoti.

Lietuvos marketingo asociacijos organizuojamoje konferencijoje „LiMA CMO Summit“ įmonės „Hungry Scout“ partneris ir strategas J. Jautžemis skaitė pranešimą tema „CMO – organizacijos futuristas“. Jis aiškino, kodėl kompanijoms ar agentūroms svarbu galvoti ne tik apie šiandieną ar rytdieną.

 

„Rinkodarą skaidau į tris dalis – now, next, future. Now – tai, kas vyksta dabar, next – kas vyks rytoj, kokios bus vartotojų tendencijos, kokie bus nauji produktai. Future – tolima ateitis. Jei norite gyventi ateitimi, turite žiūrėti, kas bus ateinančiais metais“, – sakė jis.

 

Specialistas dėstė, kaip galima būti ateityje, gyvenant šia diena: „CMO (liet. rinkodaros vadovas) vaidmuo keičiasi – sprendimai jau gali būti automatizuoti. Paaiškinsiu, kaip jam išlikti, kaip padėti formuoti kompanijos ateitį. Dažnai įsivaizduojama, kad marketingas – komunikacija, tačiau į jį telpa daug dalykų: kainodara, klientai ir kita.“

 

Kalbėdamas apie tinkamą ateities planavimą, J. Jautžemis pateikė pavyzdžių iš istorijos. Pasak jo, jau tada daug mokslininkų ar teoretikų įminė mįslę, kuo gyvensime vėliau.

 

„Mokslinė fantastika visą laiką labai gerai nuspėjo, kas vyks ateityje. Pavyzdžiui, rašytojas Žiulis Vernas nuspėjo, kad bus įmanomos kelionės į mėnulį. Taip pat buvo pranašaujama apie povandeninius laisvus, kuriuos taip pat turime. O filme „Atgal į ateitį“ kalbėta apie batelius, kurie užsiriša patys. Tai jau vyksta. „Nike“ tokius sportbačius išleido prieš pora mėnesių.

 

Filmas „Star Trek“ išpranašavo daug technologinių dalykų, pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus, planšetes, teleportavimo galimybę. Beje, juk jau esame teleportavę dalelę. Tad kuo mokslinė fantastika susijusi su marketingu?“ – klausė „Hungry Scout“ partneris ir strategas.

 

Kaip sakė J. Jautžemis, mokslinė fantastika susijusi su futurizmu ir futurologais. Pastarieji atsižvelgia į tam tikrus dalykus, kurie vyksta dabar, tačiau uždeda rėmus. Todėl jų spėjimai būna tikslūs.

 

„Dabar didelės kompanijos dirba su futurologais, kurie leidžia spėti, kaip kompanijos ateitis gali vystytis 10 metų į priekį. Filmas „Minority Report“, išėjęs 2002 metais, pasakoja apie gyvenimą 2050-aisiais. Tačiau tai, ką jie parodė filme, mes turime jau dabar: autonominės, bepilotės mašinos, dronai, galimybė valdyti kompiuterį su balso paliepimu.

Netgi pati kertinė filmo idėja, kad ateityje bus galima numatyti, kada bus įvykdytas nusikaltimas, jau testuojama Čikagoje. Dirbtinis intelektas tai numato“, – vardijo J. Jautžemis.

Anot jo, riba tarp mokslinės fantastikos ir mokslinės realybės nuolat mažėja: „Reikia kalbėti apie kompanijos ateitį, kurti privalumus, stengtis būti priekyje, kalbėti apie tai, kaip kis įmonė, jos paslaugų ar produktų linijos. Klausite, kaip visa tai padaryti?“

Specialistas teigė, kad pirmiausia reikėtų apsibrėžti, ką kompanija tiksliai daro ir ko ar ką vartotojui padeda pasiekti prekė ir paslauga.

„Jei esate automobilis, vežate žmogų iš taško A į tašką B ir pan. Tada reikia pastebėti, kokias tendencijas jau matote rinkoje. Svarbu ir tai, kokie yra nesikeičiantys vartotojų baziniai poreikiai (noras būti saugiems, išskirtiniams). Tada reikia žiūrėti, kokios technologijos keičia gyvenimą ir kaip gali daryti įtaką jūsų produktui.

Kokios socialinės, politinės tendencijos galimos ateityje – tai vėlgi turės įtakos. Jūs turite bandyti paimti skirtingus elementus, sudėti į krūvą ir nusibraižyti ateitį. Reikia galvoti, kokia kryptimi viskas galėtų vystytis“, – aiškino J. Jautžemis.

Anot jo, jei sunku įsivaizduoti, galima sukurti įsivaizduojamą žmogų, spėlioti, kaip jis juda į priekį, kaip atrodo jo diena: „Nebijokite svajoti ir galvoti, įsivaizduokite, kad galite kurti bet ką, turite beribį biudžetą. Taip susikuriate keletą skirtingų scenarijų ir galite su vyr. finansininku apsitarti, kas yra realu, o kas – ne.“

Vis dėlto ateities planavimas turėtų būti nuolatinis ir pastovus procesas. „Investuokite 70 proc. turimo biudžeto į dabartį, 20 – į rytoj dieną, 10 – į ateitį. Taip laimėsite prieš algoritmus, apie kuriuos kalbėjo Kristupas Sabolius“, – pridūrė J. Jautžemis.

Didieji prekės ženklai atlieka šias užduotis, todėl sėkmingai žengia į priekį. „Pavyzdžiui, „Domino pica“ yra numačiusi, kad, norint išlikti priekyje, neužtenka vien gaminti. Jie mato, kad turi tapti geriausiais. Dabar įmanoma „Domino picos“ maistą užsisakyti per „Twitter“, paprasta trumpąją žinute, per „Messenger“, balso asistento pagalba, išmaniuoju telefonu ir kitais lengvais būdais“ , – pabrėžė jis.

J. Jautžemis siūlė įmonėms sukurti bent vieną galimą ateities scenarijų: „Mano idėja būtų tokia – praplėskite mąstymo horizontus, negalima remtis vien kelių dienų duomenimis ir statistika. Jei įsivaizduosite savo ateitį, bus paprasčiau. Kuo toliau į priekį ir į ateitį einame, tuo turime platesnį galimybių medį ir gebame išsiskirti.“

 

Straipsnį rasite čia