Naujienos

Jis siūlo rinkodaros pasaulyje pasikliauti mokslu, analizuoti faktus ir, kuriant reklamas, taikyti jos atpažinimą didinančius metodus. Pranešėjas pateikė įvairių Lietuvoje rodytų reklamų ir nagrinėjo, kodėl ne visos istorijos yra geros istorijos.

„Mokslinis metodas leidžia suprasti reiškinio esmę, pabandyti pakartoti, jei pasiseka, iš to gimsta veikiantis modelis, kurį galima tobulinti, tam ir yra mokslas. Galite sakyti, kad tikslieji mokslai yra mokslas, o rinkodara nėra mokslas, bet aš galiu užtikrintai pasakyti, kad rinkodaroje mokslas ir jo metodai egzistuoja, yra rinkodaros profesoriai, kurie į šį dalyką žiūri metodiškai, jie aiškina, kaip veikia rinkodara, ir tai sueina į kelis paprastus principus, kuriuos norėčiau pademonstruoti. Jie yra aiškūs, lengvai atsimenami ir visiškai logiškai paaiškinami“, – sakė Domantas.

 

Pasiekti ir atsiminti

Pranešėjas teigė, kad žmonės, įsigydami prekes ir paslaugas, turi turėti savo smegenyse informacijos – atminties dalelę. Atminties dalelė ir yra fundamentalus pagrindas rinkodaroje arba reklamoje. D. Gailius sakė, kad iš čia išplaukia ir kitas universalus principas, kaip auga prekių ženklai. Prekių ženklai auga, nes kuo daugiau pritrauki klientų, tuo tavo verslas labiau auga. Pritraukti klientus galima didinant klientų skaičių ir lengvinant prieinamumą. Reklamoje tam yra dvi būtinos sąlygos: reklama turi pasiekti žmones, nes kitaip ji neveikia, o jeigu jau žmogus pamatė, jis turi ją atsiminti, nes tik taip ji galės veikti.

„Prieš aštuonerius metus su komanda pradėjome matuoti, kaip žmones pasiekia reklama, gilindamiesi į klausimą, ar žmonės atsimena pamatytą reklamą. Turiu daugiau kaip 400 reklaminių kampanijų, kurios yra įvairios, daugiau nei 80 prekių ženklų ir žmonių imtis yra daugiau kaip 200 tūkstančių. Iš tokio duomenų kiekio galima daryti išvadas, kokią seką padaryti, kad reklama būtų atsiminta. Tyrimai rodo, kad reklamą televizijoje pamato 45 proc. žmonių, spaudoje galima paveikti beveik 30 proc. visuomenės ir beveik tiek pat galima pasiekti naudojant internetą. Man visą laiką rūpėjo klausimas, kodėl taip yra, nes internetą juk naudoja daugiau žmonių. Tik šį rudenį radau atsakymą, kai rinkos tyrimų kompanija „Kantar“ pristatė tyrimą, kuriame pirmą kartą gyvenime pamačiau, kaip žmonės naudoja internetą, kaip juos pasiekia reklama. Mane labai nustebino plati dispersija, kas reiškia, kad kažkoks prekių ženklas nusipirko milžinišką kiekį reklamų parodymų ir pasiekė 9 proc. Lietuvos žmonių, o kitas, nusipirkęs dvigubai mažiau, pasiekė 50 proc. Lietuvos žmonių. Padarėme išvadą, kad 73 proc. ištransliuojamų reklamų internete nepasiekia daugiau negu 10 proc. populiacijos. Taip reiškia, kad žmonės neatsimena reklamos internete ir tai pažeidžia principą, minėtą prieš tai: neužtikrinamas prieinamumas. Žmonės nepasiekti, negali atsiminti reklamos, ji negali jų veikti“, – atkreipė dėmesį specialistas.

 

Atmintis dūla

Savo pranešime D. Gailius kalbėjo, jog atmintis yra reikalingas dalykas tam, kad žmogus galėtų priimti sprendimą. Reklamos tikslas yra būti atsimintai, o prekių ženklas moka už tai, kad pamatytum jų istoriją ir jam yra gyvybiškai būtina būti prisimintam. Jei, išleidus daug pinigų, ištransliuotas istorijas žmonės atsimena, bet negali pasakyti, kas pasakoja tą istoriją, tai galima pavadinti pinigų švaistymu. O jei žmonės gali tiksliai pasakyti, kokio prekių ženklo reklama buvo, vadinasi, galima investuoti į daiktą, jį plėsti ir paveikti didesnę visuomenės dalį, padidinti mentalinį prieinamumą ir pardavimus.

Domantas akcentavo, kad atminties struktūra yra linkusi dūlėti, atmintis nyksta, mes pradedame užmiršti labai greitai. Reklamos kampanijose tai sprendžiama reklamos pakartojimu ir po kurio laiko žmonės pradeda atsiminti, bet nutraukus reklaminę kampaniją atmintis pradeda nykti. Pranešėjas kėlė klausimą, kaip žmogus identifikuoja prekių ženklą, ir teigė esąs įsitikinęs, kad unikalūs prekių ženklo komponentai leidžia žmogui identifikuoti pasakotoją, jie yra vienas svarbiausių dalykų reklamoje.

„Ištyrę tai, kad reklama nyksta, mes paklausėme: kas būtų, jeigu mes žengtume dešimtmečiais atgal? Nusprendėme ištirti reklamas, kurios buvo Lietuvoje transliuojamos praeityje. Ištyrėme 20 reklamų, apklausėme apie 100 rinkodaros specialistų. Klausėme, kokias reklamas jie patys prisimena ir kas jiems būtų įdomu, tai nėra reklamų rinkimai. Matavome, kiek tai lieka atmintyje, tyrėme, kiek žmonių atpažįsta reklamas, kiek žmonių identifikuoja prekių ženklą ir kokia yra paveikta auditorijos dalis“, – pasakojo Domantas.

 

D. Gailiaus palinkėjimai Naujiesiems metams:

• Mokslas yra geras dalykas, ypač šių dienų kontekste. Naudokitės mokslu.
• Nepamirškite, kad istorijos pasakotojas reklamos atveju yra svarbiau už istoriją.
• Nešiukšlinkite ir nekurkite prastų reklamų, nes jos tampa informacine tarša.

 

Pilną straipsnį skaitykite "BZN Start".

 

Nespėjote sudalyvauti LiMA DAY LIETUVA'21 konferencijoje? Jau galima įsigyti konferencijos įrašą čia https://limaday.lt/