Tvarūs renginiai: priemonė reaguoti į klimato kaitą ir prisiimti lyderystę
Data: 2021 m. rugsėjo 01 d.
Pastarieji metai verčia keisti visas taisykles, taip pat ir organizuojant renginius. Prie pandemijos išprovokuotų pokyčių prisideda ir aplinkosauga: Jungtinių Tautų klimato kaitos ataskaita dar kartą skaudžiai ir aštriai priminė būtinybę rūpintis gamtos ištekliais. Tvarūs renginiai – viena iš sričių, kurioje galime prisiimti sąmoningą požiūrį, demonstruoti lyderystę, keisti savo ir kitų elgseną.
„Šiuo metu tvaraus renginio standartą kuria tarptautiniai sporto turnyrai. Pastariesiems klimato kaita turi tiesioginės įtakos, nes žaidėjai vis dažniau yra priversti rungtyniauti esant nepakeliamam karščiui ar neprognozuojamoms liūtims. Paskutinysis Australijos atvirasis teniso čempionatas vyko tuo pačiu metu, kaip ir masiniai gaisrai, ir žaidėjams bei žiūrovams teko kvėpuoti pavojingų dalelių prisotintu oru. Manau, kad iš sporto renginių organizatorių patirties galime pasisemti vertingų idėjų ir kitiems renginiams“, – sako pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.
Nors popandeminiu laikotarpiu daugelis organizacijų renginiams skiria mažesnius biudžetus, tvarios renginių idėjos yra vienas iš būdų išsiskirti rinkoje ir tapti tvarių idėjų flagmanu, sako renginių organizavimo įmonės „Name“ vadovas Marius Šležas. Juo labiau, kad vartotojai organizacijoms kelia vis didesnius aplinkosaugos lūkesčius.
Renginių taršos pėdsakas: 2 kg nuo kiekvieno dalyvio
Renginiai, ypač tarptautiniai, palieka nemažą taršos pėdsaką. Didžiausią poveikį aplinkai daro ir didžiausią CO² „pėdsaką“ palieka dalyvių keliavimas lėktuvais. Šią problemą bent jau laikinai išsprendė pandemijos aplinkybės, dėl kurių daugelis renginių persikėlė į skaitmeninę erdvę. Tačiau net ir nedideli vietiniai renginiai, kurie šiuo metu populiariausi, neapsieina be kitokios taršos aplinkai.
„Tarptautinė renginių statistika rodo, kad vienas konferencijos ar seminaro dalyvis „sugeneruoja“ net 2 kilogramus atliekų, iš kurių 40 procentų atsiduria sąvartynuose. Tarptautinės renginių industrijos asociacijos jau prieš kelerius metus ėmė rengti tvarių renginių rekomendacijas ir ragino atsisakyti spausdinių. Šios rekomendacijos dabar aktualios ne tik stambiems tarptautiniams, bet ir nedideliems vietos renginiams“, – dalijasi D. Ramanauskaitė.
Dalyvio krepšelį pakeisti skaitmeninėmis dovanomis
Iki pandemijos renginių organizatoriai „vertėsi per galvą“ ieškodami kuo originalesnių idėjų dalyvio krepšeliui. Tuo tarpu renginių dalyviai buvo ir tebėra tiek visko matę bei ragavę, kad net ir originaliausio krepšelio dovanas išdalindavo ar netgi išmesdavo.
„Dalyvio krepšelis – jautrus klausimas mums kaip pakuočių atliekų tvarkytojams. Tokiame krepšelyje neišvengiamai atsiranda smulkių plastiko ir popieriaus pakuočių, į kurias įpakuotos dovanos dalyviams. Be to, jei dalijamas krepšelis, jame neišvengiamai atsiranda spausdinta rėmėjų medžiaga ir renginio programa. Visa tai lengvai pakeičiama skaitmeniniais sprendimais: nesudėtinga renginio mobiliąja programėle, nuolaidų kodais e. parduotuvėse ar paslaugų puslapiuose. Apčiuopiamų dovanų biudžetą renginyje tikrai verta keisti skaitmenizacijai skirtu biudžetu“, – komentuoja D. Ramanauskaitė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad plastiko atliekų apimtį lemia renginio specifika. Pavyzdžiui, šią vasarą „Wimbledon“ čempionate pirmą kartą buvo renkamos žaidėjų išmetamos iš polietileno pagamintos teniso rakečių stygos. Nors jos ir nesudaro didžiausio plastiko atliekų kiekio, tačiau tokia iniciatyva yra svarbi tuo, jog tvarumo idėjų laikomasi kiekviename žingsnyje.
„Tvarius sprendimus galime daryti tiek radę silpnąją renginio grandį, kurioje plastiko atliekų sugeneruojama itin daug, tiek labai specifinę renginio vietą, kurioje prikaupiate netipinių plastiko atliekų. Pokytis bus svarbus abiem atvejais“, – sako VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė.
Tvari logistika: „žalia“ renginio vieta, tvarus dalyvių transportavimas ir vietiniai tiekėjai Didžiąją dalį renginio taršos sudaro logistika, todėl, norint tikrai „žalio“ renginio, reikia pradėti nuo logistinių sprendimų: „žalios“ renginio vietos, dalyvių transportavimo ir vietinių tiekėjų.
„Tvarias renginių vietas galima identifikuoti pagal pastatams suteiktus sertifikatus. Jei pastatas turi BREEAM ar LEED sertifikatą, tai jau savaime rodo, jog renginio vietoje rūpinamasi energetiniu efektyvumu ir pastato medžiagų poveikiu aplinkai. Renginiams skirtos vietos gali neturėti šių sertifikatų, bet rūpintis aplinkosauga, todėl vietos nuomotojų verta klausti apie jų nuostatas rūšiuojant atliekas, naudojant perdirbtas medžiagas ir vietos gamintojų produktus“, – sako Marius Šležas.
Daugiau skaitykite „M360“