Patrauklaus darbdavio įvaizdis: gražesnių skelbimų nepakanka
Data: 2019 m. balandžio 08 d.
Susidaro įspūdis, kad patrauklaus darbdavio įvaizdis (angl. employer branding), paskutiniu metu yra labiausiai mistifikuojama siekiamybė verslo kasdienybėje. Beje, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Dažniausiai Lietuvoje susiduriama su šiais klausimais: kas tai yra ir kas už tai atsako organizacijos viduje? Toliau – keletas kelrodžių, kurie padės orientuotis šioje srityje.
Pirmas svarbus dalykas kalbant apie patrauklaus darbdavio įvaizdį, yra suvokti, kad nepakanka teigiamų straipsnių žiniasklaidoje ar žinučių apie įmonę socialiniuose tinkluose, nes tai yra darbdavio komunikacija (angl. employer communication).
Nepakanka ir pagerintų, pagražintų darbo skelbimų ar siųsti CV skatinančių reklamos kampanijų, nes tai yra arba ta pati darbdavio komunikacija, arba įdarbinimo rinkodara (angl. recruitment marketing).
Ir, beje, tikrų darbuotojų naudojimas darbdavio komunikacijoje – anokia naujiena, tas jau daroma bala žino kiek laiko.
Kita dažna klaida, kai patrauklaus darbdavio įvaizdis suplakamas su vidine komunikacija ar net organizacine kultūra.
Vidinė komunikacija yra vidui skirta komunikacija, kuri tik iš dalies susijusi su darbdavio patrauklumu. Schematiškai skirstant, vidinė komunikacija dalijama į grynai techninio pobūdžio komunikaciją, kuri užtikrina darbuotojų susikalbėjimą, tikslų iškomunikavimą ir tinkamą resursų panaudojimą, ir vadinamąją minkštąją komunikaciją, kuri formuoja ir palaiko įmonės kultūrą.
Norintys sukurti stiprią įmonės kultūrą, turės investuoti į veiklos prasmingumą, kalbėti apie misiją, viziją, vertybes. Ir apie tai turės prabilti visos organizacijos vadovas, o ne koks nors komunikacijos ar personalo skyriaus vadybininkas.
Žinote, kada vadovai tampa savo organizacijų lyderiais? Kai pradeda kalbėti apie vadovaujamos organizacijos prasmę ir principus bei juos akcentuoti. Ir, suprantama, pradeda elgtis atitinkamai, taip parodydami pavyzdį visiems kolegoms.
„Įvaizdis“ nereiškia „komunikacijos reikalas“
Ar tai reiškia, kad už patrauklaus darbdavio įvaizdį organizacijoje atsako komunikacijos žmonės, nes gi kalba apie „įvaizdį“? Tai yra dažnai pasitaikanti klaida, nes ne ką mažesnį vaidmenį atlieka žmogiškieji ištekliai.
Komunikacija gali papasakoti apie patrauklią darbovietę, padėti vadovams sukurti puikią organizacinę kultūrą, bet to nepakaks. Nors atlikta begalė tai įrodančių tyrimų, pakanka paminėti klasikinę Abrahamo Haroldo Maslow piramidę – žmogus gali galvoti apie aukštesnius tikslus tik tada, kai patenkina bazinius poreikius.
Perfrazuojant, jeigu nepasiūlysite išgyvenimui pakankamo atlyginimo, motyvuokite nemotyvavę – darbuotojo akyse nebūsite patrauklūs.
Todėl personalo, žmogiškųjų išteklių žmonių dalyvavimas kuriant patrauklaus darbdavio įvaizdį yra esminis: jie turi nustatyti rinką ir darbuotojų lūkesčius atitinkančius atlyginimus, sveiką ir patogią darbo aplinką, numatyti ir prižiūrėti, kad darbuotojas palaipsniui liptų karjeros laiptais ir tobulėtų.
Iššūkis – sujungti į bendrą paveikslą
Atrodo, kad viskas čia paprasta: įmonės dažniausiai turi visus išvardytus dalykus, tačiau negali džiaugtis vadinamos patraukliomis. Kodėl?
Didžiausias iššūkis yra sujungti visas dedamąsias į vieną bendrą paveikslą.
Tai, kad komunikacija ir žmogiškieji ištekliai vienodai atsakingi už patrauklaus darbdavio įvaizdį, yra ir galimybė, ir prakeiksmas vienu metu. Problema slypi šių disciplinų skirtingoje mąstysenoje, veiklos pobūdyje ir įpročiuose.
Personalo žmonės mąsto apie fundamentalius dalykus, kurie veiks ilgai ir nesikeis (pavyzdžiui, darbo užmokesčio politika), o komunikacija adaptuojasi prie besikeičiančios aplinkos, todėl labai svarbu greitis, net jeigu reikia veikti mažiau įsigilinant.
Visą straipsnį rasite čia.