Naujienos

 

Juodajame sąraše – rinkodaros kabliukai „nemokamai“ ir „pasiūlymai tik šiandien“

Data: 2019 m. rugsėjo 19 d.

Nuo 2019 rugsėjo įsigaliojo didesnės baudos už reklamos ir komercinės veiklos pažeidimus. Jos jau už pirmąjį pažeidimą gali būti didesnės daugiau nei 10 kartų, nei buvo taikomos iki šiol. Visgi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai tikina, kad neskubės verslo apdalyti baudomis, o perimtą reklamos priežiūros funkciją pradeda nuo dialogo su įmonėmis.

 

Iki šiol baudos už reklamos ir sąžiningos komercinės veiklos pažeidimus siekė nuo 289 iki 8.688 Eur (maksimaliai 3% metinių pajamų), o už pakartotinai per metus padarytą pažeidimą – 34.754 Eur (6% pajamų).

 

Nuo šio rugsėjo absoliučių baudų sumų atsisakoma ir jos bus susiejamos su įmonės pajamomis – už pirmąjį pažeidimą galės būti skiriama bauda iki 3% ūkio subjekto metinių pajamų praėjusiais metais, tačiau ne daugiau kaip 100.000 Eur, o už pakartotinį pažeidimą – iki 6% metinių pajamų, tačiau ne daugiau nei 200.000 Eur.

 

„Iki šiol, kiek teko susidurti, didžiausia bauda už nesąžiningą komercinę veiklą siekė 17.000 Eur. Tad natūralu, kad verslui kyla daug klausimų ir baimių, nes, skaičiuojant aritmetiškai, už pažeidimą galėtų būti skiriama daugiau nei 10 kartų didesnė bauda“, – kalba Eglė Bakštytė, advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnioji teisininkė.

 

„Cobalt“ skaičiuoja, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) dėl nesąžiningos veiklos per 2018 m. priėmė 27 nutarimus, o baudų suma siekė 117.142 Eur, atitinkamai 2019 m. – 6 nutarimai ir 13.988 Eur. Konkurencijos taryba dėl Reklamos įstatymo pažeidimų 2018 m. priėmė 26 nutarimus ir skyrė 20.168 Eur baudų, 2019 m. – 14 nutarimų ir 9.393 Eur.

 

VŽ primena, kad šią gegužę VVTAT iš Konkurencijos tarybos perėmė lyginamosios ir klaidinančios reklamos priežiūrą.

 

Kalba su verslu

 

Inga Grinevičė, VVTAT Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja, pabrėžia, kad deda nemažai pastangų konsultuodami, kalbėdamiesi su verslu. „Mūsų tikslas nėra bausti. Mūsų kaip priežiūros institucijos tikslas pirmiausia užtikrinti, kad verslas laikytųsi įstatymų ir neklaidintų vartotojų“, – pažymi I. Grinevičė ir priduria, kad tarnyba laikosi Konkurencijos tarybos pradėtos veiklos linijos, tebesivadovauja institucijos parengtomis gairėmis dėl reklamos.

 

„Mes tęsime jų darbus, su jais bendradarbiaujame, o mūsų taikoma praktika panaši. Tiesa, per tuos pirmuosius mėnesius, perėmę reklamos priežiūrą, gavome nemenką antplūdį skundų tiek iš vartotojų, tiek iš verslo. Turbūt bandoma pažiūrėti, kaip situaciją vertina kita institucija“, – šypsodamasi sako I. Grinevičė.

 

Baudos buvo per mažos

 

„Kodėl keistas įstatymas ir padidintos baudos? Mes bendradarbiaujame su kitų šalių atitinkamomis priežiūros institucijomis ir matėme, kad buvome vieninteliai Europoje, taikę tokias mažas baudas. Dabar Lietuvoje įsigaliojusios baudos yra artimos ES šalims“, – pažymi specialistė.

 

Pavyzdžiui, Italijoje baudos už nesąžiningą komercinę veiklą, įskaitant ir reklamą, siekia nuo 5.000 iki 5 mln. Eur, Latvijoje baudos už netinkamą reklamą siekia iki 14.000 Eur, už nesąžiningą komercinę veiklą – iki 10% įmonės pajamų, bet ne daugiau nei 100.000 Eur. Airijoje už nesąžiningą komercinę veiklą gresia ne tik piniginės baudos, bet ir baudžiamoji atsakomybė.

 

Pasak I. Grinevičės, baudos už klaidinančią reklamą, nesąžiningą veiklą turi būti atgrasomojo pobūdžio vien tam, kad bendrovės atidžiau vertintų skleidžiamą reklamą. Ji primena plačiai nuskambėjusius atvejus, kai komercinės patalpos buvo reklamuojamos ir parduodamos kaip butai.

 

„Pagal iki šio rudens galiojusius įstatymus bauda tuokart nesiekė ir 10.000 Eur, o nauda, kurią bendrovė gavo skleisdama tokią reklamą, – akivaizdi, net ir įskaičiavus sumokėtą baudą. Baudos turi būti adekvačios pažeidimams“, – „Cobalt“ organizuotame seminare „Bausti negalima pasigailėti: didėja baudos už reklamos pažeidimus“ kalbėjo I. Grinevičė.

 

Keli baudų etapai

 

Pasak jos, į Vyriausybę jau nukeliavo institucijų parengti įstatymų aprašai, detalizuojantys, kaip bus skiriamos baudos. „Tarėmės ir su verslu, tikrai ne vien mūsų pastangomis gimė šie dokumentai“, – priduria VVTAT atstovė.

 

Yra numatyti keli baudų dydžio nustatymo etapai: pradiniu jis sieks 1,5% subjekto metinių pajamų finansiniais metais (pakartotinai pažeidus – 3%). „Atsižvelgiant į pažeidimo trukmę, pobūdį ir mastą, bauda galės būti mažinama arba didinama iki 30% nuo nustatyto pradinio baudos dydžio. Kituose etapuose taip pat bus atsižvelgiama į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, taip pat bus galima iki 40% padidinti arba sumažinti baudos dydį“, – žada I. Grinevičė.

 

Ji priduria, kad, pasikeitus baudoms, atsirado ir punktas dėl mažareikšmiškumo. „Jei gavę vartotojų skundą matysime, kad faktai yra mažareikšmiai, galėsime tyrimo net ir nepradėti. Patys labai šia nuostata džiaugiamės, nes iki šiol neturėjome teisės atsisakyti pradėti tirti gautų skundų. Mažareikšmiškumo kriterijaus nuostatas dėl nesąžiningos veiklos tvirtins VVTAT, dėl reklamos – įstatyme įvardytos institucijos, o verslas dar čia gali teikti savo pasiūlymus“, – kalba I. Grinevičė. Ji pažymi, kad institucija analizuoja situacijas ne tik tada, kai suklaidinti vartotojai pasiskundžia, įprastai yra vertinama ir tikimybė, kad vartotojas galėjo būti suklaidintas. Pro didinamąjį stiklą yra vertinama ir komunikacija, nukreipta į vaikus bei senjorus.

 

„Tačiau neskiriame baudų kiekvienu atveju, dažnai siunčiame įspėjimus. Kita vertus, kai verslas žinos apie didesnes baudas, viliamės, ir elgsis atsakingiau, labiau bendradarbiaus su priežiūros institucijomis. Iki šiol stebindavo kai kurių bendrovių vangumas atsakyti į jiems nusiųstus paklausimus“, – kalba I. Grinevičė.

 

VVTAT taip pat galės skirti tik įspėjimą, jeigu vartotojų interesams nebus padaryta esminės žalos.

 

Didžiuosius bausti lengva

 

Andrius Baranauskas, „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius, atsargiai vertina VVTAT minimą bendradarbiavimą su verslu ir su nuoskauda prisimena prieš eilę metų gautą 30.000 Lt baudą dėl klaidinančios reklamos.

 

„Apmaudžiausia, kad tuokart komunikacija buvo teisinga ir TV, ir radijuje, ir internete, suklydome tik savo internetinio puslapio vienoje skilčių, kurią tuomet atsivertė vos 67 žmonės. Tačiau, taip, greičiausiai vienas iš tų 67-ių buvo konkurentų teisininkas“, – svarsto A. Baranauskas. 

 

Pasak jo, ta praktika nelabai pasikeitė ir šiandien.

 

„Tą puikiai parodo VVTAT statistika, kurioje, pavyzdžiui, pernai vėl buvo didžiosios šalies bendrovės, didžiausios šalies reklamos užsakovės. Tai yra ydinga praktika, kai tarp baudas gavusių įmonių pirmiausia rikiuojasi prekybininkai, telekomunikacijų įmonės. Yra paprasta nuėjus į „Maximą“ ar „Iki“ rasti pažeidimą. Ten, kur didžiuliai vartotojų srautai, labai arši konkurencija, didesnė yra ir skundų tikimybė, o tų žmogiškųjų klaidų būna sunku išvengti. Kodėl priežiūros tarnybos pažeidimų neieško turguje“, – retoriškai klausia A. Baranauskas.

 

Juodasis sąrašas netrumpas

 

Pasak E. Bakštytės, dažniausiai verslai klysta, kai pasiūlo akciją ir dar papildomą nuolaidą, kuri dažniausiai pakimba ore, yra nurodomos ne visos sąlygos ir aplinkybės, vartotojai negali įsigyti prekės už mažiausią reklamoje nurodytą kainą, taip pat klaidingai nurodomas laikotarpis, tik imituojama nuolaida, t. y. prieš tai dirbtinai pakeliama kaina.

 

Juodajame sąraše ir frazės „nemokamai“ „tik šiandien“, „tik šį savaitgalį“ ir pan. „Taip komunikuoti galima, tačiau jei užsukus į e. parduotuvę, tokia kaina matoma ir kitą dieną, savaitę, jau bus pažeidimas. Kartu jei reklamoje sakote „nemokamai“, vartotojas tai ir turi gauti nemokamai, o ne, tarkim, už 1 ct. Tokia komunikacija yra stiprus dirgiklis vartotojui.

 

Beje, netinkama išeitis tuo atveju yra ir frazė, kad „laikas iki akcijos pabaigos gali būti pratęstas“, – kalba E. Bakštytė. Pasak jos, reklama turi atitikti teisingumo, išsamumo ir prieinamumo kriterijus, ir jei bent vienas iš šių elementų yra pažeistas, reklama gali būti pripažinta klaidinančia.

 

Kaip išvengti klaidų

 

Pasak E. Bakštytės, vertinant būsimą komunikaciją ir siekiant išvengti klaidų bei baudų, verslams svarbu įvertinti, ar reklama neklaidina, ar lyginamasi su lygiaverčiais dalykais, ar iškeliamos esminės produkto savybės, o ne smulkmenos, ar skelbiamą informaciją galima patikrinti bei pagrįsti, taip pat nevalia reklamoje menkinti konkurentų.

 

„Kartu reklamą reikėtų žiūrėti vartotojo akimis, įvertinti, ar viskas yra aišku iš pirmo žvilgsnio. Skelbiant nuolaidas, dera aiškiai apibrėžti, kokioms prekėms ji taikoma, kokie yra periodai, taip pat nederėtų susigundyti galimybe kilstelti pradinę kainą prieš paskelbiant akciją. Tai chrestomatinis pavyzdys, už kurį jau buvo bausta ne viena įmonė“, – priduria E. Bakštytė.

 

Publikuota „Verslo žinios“