Naujienos

„YouTube“ kaip kanalas startavo dar 2005-iaisiais, o vos po metų, kai jį įsigijo „Google“, tapo vieną didžiausių lankytojų srautų generuojančia platforma. Jei „YouTube“ išskirtume kaip atskirą paieškos sistemą, pagal paieškų skaičių ji užimtų antrąją vietą. Vertinant iš socialinių tinklų perspektyvos, daugiau registruotų narių už „YouTube“ turi tik „Facebook“. Tarp paauglių ši platforma – populiariausia paieškos sistema pasaulyje.

Visa ši statistika rodo neįtikėtiną video turinio potencialą, o Cisco tyrimo duomenimis, 2022 m. video turinys sudarys net 82 % viso interneto srauto. Remdamiesi tokia informacija, drąsiai galime teigti, jog ateitis priklauso video turiniui.

 

„YouTube“ Lietuvoje Lietuvoje „YouTube“ dalies auditorijos buvo pamėgtas netrukus po jo įkūrimo. Tiesa, verta paminėti, jog ankstyvajame „YouTube“ amžiuje Lietuvoje vyravo atsitiktinis video turinys, be scenarijų, be montažų – žmonės dalijosi tuo, ką pavykdavo nufilmuoti vienu kameros mygtuko paspaudimu. Tačiau dėl pakankamai lėto interneto, filmavimo įrangos stokos ir alternatyvios video peržiūrų platformos videogaga, „YouTube“ nebuvo itin populiarus. Vis dėlto, besivystant technologijoms, dėl galimybės monetizuoti vaizdo įrašus ir ateinant tendencijoms iš didžiųjų šalių, ilgainiui „YouTube“ tapo brandžia vaizdo įrašų peržiūrų platforma ir Lietuvoje.

 

Šiandien „YouTube“ matome aukšto lygio turinį, kuris tiek kokybe, tiek peržiūrų skaičiumi dažnai pranoksta net televizijos laidas. Puikus pavyzdys – Manto Bertulio prodiusuojami renginiai / „YouTube“ laidos „Kitokie pasikalbėjimai“, pasižymintys aukštu produkcijos lygiu. Ne vienas šios laidos epizodas yra sulaukęs daugiau nei 1 mln. peržiūrų. Vyksta ir atvirkštinis procesas – „YouTube“ vloginimo formatą perka televizijos kompanijos, čia kaip pavyzdį vertėtų paminėti keliautoją, vlogerį Aurimą Valujavičių. Vadovaujantis Statcounter duomenimis, Lietuvoje „YouTube“ užima beveik 5 % socialinių tinklų rinkos, todėl potencialo augti tikrai dar yra. „YouTube“ nuolat tobulina savo algoritmus ir funkcijas, kad pritrauktų ir išlaikytų lankytojus. Lietuviai šią platformą daugiausiai naudoja muzikos paieškai ir klausymuisi. Remiantis Socialbade, didžiausi lietuviški kanalai turi beveik 1 mln. sekėjų. Tačiau aklai šiais duomenimis pasitikėti nevertėtų, nes dalis kanalų nieko bendro su Lietuva neturi – čia tiesiog registruota kanalo kilmė. Taip pat yra ir kūrėjų, kurie vengia prisipažinti, kad veiklą vykdo Lietuvoje. Taip yra dėl naujo teisinio reguliavimo bei noro išvengti mokestinių prievolių. „YouTube“ – įkvėpimui, hobiui ar verslui

Šiandien, kai video turinys vis dažniau pasitelkiamas ne tik pramogai, bet ir verslo tikslams, „YouTube“ gali tapti vienu iš pagrindinių įrankių, padedančių pritraukti ir sudominti tikslinę auditoriją. Nors kanalo veikimo principai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti aiškūs, siekiant aukštų verslo rezultatų, reikia perprasti keletą „YouTube“ niuansų. Labai svarbu išsigryninti, kokią naudą ir vertę publikuojamas turinys duos žiūrovui.

 

Pagrindinė verslų problema kuriant turinį yra duodamos vertės stoka. Viskas prasideda ir baigiasi žinute, kurios pagrindinė mintis – „pasižiūrėkite, kokie mes šaunuoliai“. Bet juk asmeniniame bendravime nuolatinio puikavimosi ir gyrimosi nemėgstame. Tad ir organizacijoms svarbiausiais prioritetais turėtų būti empatija ir noras suteikti vertę bei padėti. Klaidų dažnai darome ir bendraudami su kamera – mūsų elgesys tampa nenatūralus, su žiūrovu kalbame taip, tarsi jis būtų kvailesnis už mus. Siekiant to išvengti, naudinga įsivaizduoti, kad kalbame su geru draugu, kolega ar panašiai. Žinoma, privalome daug dėmesio skirti ir praktikai. Jei pirmame vaizdo įraše greičiausiai pasirodysime sutrikę, šimtasis kurs organišką ir natūralų įspūdį.

Svarbus ir video kūrimo techninis išprusimas. Kartais mėgstu juokauti, kad mes galime galvoje turėti pačios nuostabiausios knygos idėją, bet nieko nebus, jei nemokame rankoje laikyti plunksnakočio. Be to, nereikėtų pamiršti, kad kiekvienas soc. tinklas turi savo techninius niuansus, kuriuos lengviausia perprasti juo nuolat naudojantis bei optimizuojant savo turinį atsižvelgiant į rezultatus ir kitų kūrėjų darbus.

Turbūt lengviausia mokytis iš tų, kurie jau pasiekė tokius rezultatus, kokių norite jūs. Lietuvoje turime puikių pavyzdžių, kaip verslininkai jau įdarbino „YouTube“: čia vertėtų paminėti kanalus „Pagal Jurgį“, kur verslininkas Jurgis Adomavičius dalijasi asmenine verslo vystymo patirtimi, laisvalaikiu taip stiprindamas savo asmeninį prekės ženklą. Taip pat labai stiprus projektas yra „Proto industrija“, kur galima pamatyti verslininką Eriką Viršilą kalbinant įvairiausių verslų savininkus.

 

Daugiau skaitykite čia.