Naujienos

 

„Geresnių“ prekės ženklų daug, tačiau „gerų“ sunku rasti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje

Data: 2022 m. vasario 13 d.

„Critical“ dizaino strategas Jonas Liugaila pastebi, kad tiek žvelgdamas, kaip vartotojas, tiek pasidomėjęs giliau Lietuvoje neatrada absoliučiai „gerų“ prekės ženklų. „Tiesą sakant, tokių sunku rasti visame pasaulyje. Bet jei kalbėtume apie prekės ženklus, kurie siekia tapti „geresniais“, reikalai taisosi ir tokiame kontekste galima rasti vienokių ar kitokių sprendimų, kurie juos moraliai kilsteli virš kitų. Bet tik tokiu atveju, jei į situacijas nepažiūrime atidžiau“, – pastebi jis.

J. Liugaila atkreipia dėmesį į „Kietaviškių“ nestandartinių daržovių įvedimo į rinką atvejį, kuris padėjo legalizuoti nestandartinių daržovių pardavimo galimybę įstatyminėje bazėje, praplėtė žmonių suvokimą ir taip potencialiai prisidėjo prie maisto švaistymo problemos mažinimo. „Galima pripažinti, kad tai kilnu, tačiau kitos šio prekės ženklo daržovės neretai pakuojamos į gamtai nedraugiškas pakuotes. Tų pačių nestandartinių daržovių po neilgo laiko man rasti parduotuvėse taip ir nepavyko“, – tik iš dalies „gero brando“ pavyzdį komentuoja dizaino strategas.

Jis atkreipia dėmesį, kad ieškant „gerų“ prekės ženklų, reikėtų galvoti apie visas sudedamąsias dalis – pradedant nuo gamybos linijų, vidinės kultūros, lygiaverčio atlygio, naudojamų medžiagų ir dar daugybės kitų – tad veikti tikrai yra ką.

Būtent tam ir skiriama dėmesio „The Atomic Garden“ kurso metu. Jis yra apie santykio su „geru“ paieškas. O atradus santykį (pageidautina teigiamą) – gilinimosi į tai, ką ir kaip galima nuveikti, kad epitetą „geras“ būtų galima pridėti prie „brando“. Ir ne tik tais atvejais, kai klientas kreipiasi į dizainerius ir kūrybininkus, su poreikiu klasikinėmis priemonėmis sukurti brandą jo atsakingam produktui ar paslaugai, bet ir tais atvejais, kai brando kūrimo procesas yra „geras“, o brando kūrybinius sprendimus, priemonėse naudojamas medžiagas, komunikaciją, neliečiant už to stovinčio produkto ar paslaugos, galima vertinti „gerumo“ kriterijais. O labiausiai tais atvejais, kai klientas kreipiasi į tuos pačius dizainerius ir kūrybininkus su eiliniu produktu ar paslauga, o išeina su „pagerėjusiomis“ jų savybėmis, sukurtu „geru brandu“, šių sprendimų pagalba pakitusiomis žmonių vertybinėmis nuostatomis.

Visą „M360“ straipsnį skaitykite čia.